nepakantrumas

nepakantrùmas sm. (2) NdŽ → nepakantrus: 1. Su nepakantrumu vienok laukė jisai keliaujančių iš vakarų šalies V.Piet. 2. Visiškas nekreipimas dėmesio besikalbant, susitinkant ir net kažkoks paniekinantis nepakantrumas rš. Komunistai turi rodyti nepakantrumą trūkumams (sov.) sp. Rasinis nepakantrumas rš.